Grafinio rašto ir šriftų (graikiškojo, lotyniškojo, slaviškojo) genezės studijos yra būtina šrifto grafikos dalis.
Studijuojant šrifto grafiką reikia atsižvelgti į tokius teiginius: šriftas - grafinė priemonė, šriftas - viena iš formų.
Meno ir raštijos istorijos tyrinėjimas prasideda nuo vienų ir tų pačių senovės žmogaus . Skirtumas tik toks, kad jie nagrinėjami požiūriu. Ir netgi išskyrus savarankiškas žmogaus veiklos rūšis - ir komunikacinę - tarp meno ir šrifte išlieka ryšys.
Istorija patvirtina tai, kad socialiniai visuomenės procesai, psichofiziologinės žmogaus galimybės, taip pat ir estetiniai visada turėjo įtakos grafinei rašto formai.
Susiformavęs Vakarų Europoje gotikos stilius akcentavo , drauge rašto ir grafikos plastiką.
Būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad vienu ir tuo pačiu metu funkcionuoja keletas didžiųjų raidžių formų.